Mieli svečiai,
Mūsų restorano sienos papuoštos Tilžės miesto vaizdais. Taip Tilžė atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą, tokią ją matė Lietuvos šviesuoliai ir knygnešiai, kurie lietuviškos spaudos draudimo metais (1863-1904) Tilžėje išleistas maldaknyges ir laikraščius slapčia gabendavo į Lietuvą.
„Keitės ir miestai, ir veidai...“ – taip galėtume padainuoti apie Tilžę. Pradžioje ta vieta vadinosi Spitrė. Kryžiuočiai 1288 m. čia pastatė pilį, pavadino ją į Nemuną įtekančios upelės vadu – Tilžė (vokiškai Tilsit). Pilies, miestelio, miesto istorija buvo glaudžiai susijusi su vokiškąją Prūsija. 1807-jų liepą čia buvo dalijama Europa - Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas ir Rusijos caras Aleksandras I susitiko ant plausto Nemuno viduryje ir išsiaiškino, kur bus kieno žemės ir įtakos sferos.
Neilgai tvėrė Napoleono imperija, bet ir ją pergyvenusios Rusijos ir Vokietijos imperijos subyrėjo po gero šimtmečio. Tarp kelių valstybių padalyta lietuvių tauta siekė susivienyti – tokias idėjas skleidė Ragainėje ir Tilžėje 1883 – 1886 metais leista daktaro Jono Basanavičiaus „Aušra“.
1918 m. lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba priėmė Tilžės aktą, kuriame juodu ant balto parašyta: „Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti, ir tai, kad mes, lietuviai, čionai Prūsų Lietuvoje gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes, remdamiesi ant Vilsono Tautų apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.“
Mieli sveteliai, mintimis „prisiglaudę“ prie Tilžės ir jos istorijos, kurios nesutalpinsi mažame lapelyje, nepraleiskite progos „prisiglausti“ ir prie lietuvninkų virtuvės, paragauti mūsų virtuvės patiekalų.
Pirmasis tostas už Tilžę!
Antrasis tostas už lietuvninkus!
Trečiasis tostas, aišku, už Kauną!
www.intilsit.lt
